Kad šuo augtų sveikas, būtų laimingas ir energingas, būtina pasirūpinti tinkama jo mityba. Veterinarai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo dėmesys RAW ir BARF šėrimo metodams. Abu pasirinkimai – tai vadinamasis „natūralus“ augintinio maitinimas. Bendrąją prasme, RAW modelis imituoja plėšrūno mitybą, o BARF („Biologically Appropriate Raw Food“ arba „Bones and Raw Food“) į šunį žiūri kaip į visaėdį gyvūną.

Kuo skiriasi BARF ir RAW?

Laikantis BARF metodikos, augintinio meniu turėtų sudaryti apie 50 proc. mėsos ir 50 proc. kaulų. Arba, apie 60–80 proc. – mėsingų kaulų ir 20–40 proc. – įvairių subproduktų, vaisių, daržovių, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, grūdų. Veterinarai teigia, kad daug klausimų kelia tai, kad šis metodas palankiai vertina vadinamuosius „atraminius“ kaulus, pvz., galvijų šlaunikaulius, kurie iš tiesų yra pernelyg kieti ir dideli, todėl sukelia pavojų alkaniems gyvūnams nusilaužti dantis. Tokius kaulus rekomenduojama duoti tik gerai pavalgiusiems augintiniems, kurie kaulą graužtų ne kaip maistą, o kaip žaislą.

RAW metodas pagrįstas požiūriu, kad šuo yra plėšrūnas, t. y. kalbama apie tai, kad iš prigimties šuo yra artimas vilkui, o šie gyvena gaujose ir medžioja stambius kanopinius gyvūnus arba smulkesnius graužikus. Tiesa, reikia paminėti, kad tokiu atveju vilkai suryja ne tik mėsą, bet ir organus, odą, plaukus, kaulus, plunksnas ir kt. Jei renkatės RAW šėrimo metodą, rekomenduojama šuniui duoti apie 80 proc. mėsos, 10 proc. organų (kepenų ir kt.) ir 10 proc. kaulų. Šeriant šiuo principu, mėsa yra nepjaustoma, kadangi gyvūnas turėtų maitintis kuo natūraliau, graužti ir kramtyti, kas yra artima jo prigimčiai ir sveika dantims. BARF metodas tam nepritaria ir gyvūnui duoda maltą arba smulkintą mėsą.

Kiek mėsos reikia jūsų šuniui?

Veterinarai primena, kad nepriklausomai nuo pasirinkto mitybos metodo, šuniui būtina gauti subalansuotą kiekį ėdalo. Mėsos kiekis priklauso nuo šuns. Paprastai kalbama apie 2 proc. šuns kūno masės, tačiau, jei šuo aktyvus arba jo medžiagų apykaita pakankamai greita, augintiniui reikės daugiau maisto. Sužinoti, ar šuo yra pakankamai pavalgęs, galima ir fiziškai apžiūrint ar liečiant šunį – jei liečiant šonus, apčiuopiate šuns šonkaulius ir matote kelių paskutiniųjų kontūrus, šuo yra puikios būklės. Jei augintinio svoris per mažas, matysis visi šonkauliai, šlaunikauliai ir stuburas. Jei svorio per daug – negalėsite apčiuopti šonkaulių, o pilvo linija yra gerokai nusileidusi.