Brendžio rūšių yra tikrai nemažai, ir skirtingose šalyse siūloma paragauti vis kitokio brendžio. Taigi, koks brendis yra populiariausias skirtingose pasaulio vietovėse?
Ispanai jums tikrai pasiūlys paragauti chereso. Tai – labai savitas gėrimas, gaminamas iš Chereso regione gaminamo baltojo vyno. Chereso gamyba nuo įprasto brendžio gamybos skiriasi tuo, kad yra maišomas jaunas ir senas brendis, kas suteikia gėrimui išskirtinį skonį ir aromatą. Kai gėrimas brandinamas, ąžuolo statinės yra statomos viena ant kitos (sudaromi 7 metrų „bokštai“), ir gėrimas perpilinėjamas nuo žemiausios iki aukščiausios statinės.
Amerikiečių brendis dažniausiai yra gaminamas iš Kalifornijoje užaugintų vynuogių – naudojamos Thompson, Tokay, Colombard ir Folle Blanche vynuogių veislės. Brendis statinėse brandinamas maždaug dvejus metus, tad geriamas brendis yra gana jaunas.
Graikų populiariausias brendis – visų žinoma „Metaxa“. Šis gėrimas populiarus jau nuo seno, ir dėl savo išskirtinio skonio yra mėgstamas praktiškai visame pasaulyje. Šis brendis yra kiek saldus – Savatiano, Sultanina ir Corinth vynuogių veislės suteikia gėrimui tokį skonio pojūtį.
Italų pasididžiavimas – tai Grappa brendis, kuris istiliuojamas iš vynuogių kotelių, kauliukų ir odelių. Neretai šis brendis vadinamas ir išspaudų vynu. Šiandien šia gėrimui vynuogės yra auginamos specialiai – tai gali užtikrinti, kad gėrimo skonis bus iš tiesų ypatingas. Toks brendis yra brandinamas ne mažiau nei vienerius metus.
Balkanuose gaminamas populiarus slyvų brendis Slivovitca, kuris statinėse turi būti brandinamas ne mažiau nei metus. Taip pat brendis gali būti gaminamas ir iš obuolių – Kalvadosas yra itin populiarus Normandijoje (Prancūzijos regionas).
Kai kuriose šalyse, kuriose nėra auginamos vynuogės, gali būti perkamas vyno destiliatas, iš kurio gaminamas brendis. Dažnai toks brendis nenusileidžia brendžiui, kuris yra gaminamas iš vietoje užaugintų vynuogių. Gamintojai privalo laikytis tam tikrų taisyklių, ir užtikrinti, kad pagamintas gėrimas būtų numatyto skonio. Labai svarbu, kad brendis atitiktų reikalavimus – draudžiama į juos dėti dažiklių ar skonio stipriklių. Brendžiu negali būti vadinamas toks brandintas gėrimas, į kurį buvo pilta ūkinės kilmės etilo alkoholio. Taigi, gamybos procesas – labai atsakingas, ir reikalaujantis nemažai pastangų. Tik viena klaida – ir brendis jau praranda šio gėrimo statusą. Brendžio gamyba yra griežtai kontroliuojama, ir būtent tai leidžia mums pasimėgauti tikrai puikiu šio gėrimo skoniu. Gėrimai, neatitinkantys nurodytų reikalavimų, gali būti vadinami tik spiritiniais gėrimais, bet ne brendžiu.