Nors žiniasklaida tiesiog mirgėte marga pranešimais apie mirtį, o šiuolaikinis kinas ir literatūra be smurto, agresijos ir mirties yra tiesiog neįsivaizduojami, apie mirtį kalbėti viešai nėra įprasta. Kol su ja nesusiduriame asmeniškai, rodos, ji mūsų niekaip neįtakoja. Mirtis yra sunki tema, o žmonėms apie sunkius dalykus galvoti nepatinka. Taip dažniausiai ir darome paskendę kasdienybės rutinoje. Apie ją susimąstome tik tuomet, kai ji mus konkrečiai paliečia arba priartėja. Mintys apie mirtį užvaldo tik kai miršta mums artimi žmonės, kai patenkame į nelaimingą atsitikimą ar kai sužinome, kad patys arba mums brangūs žmonės serga sunkia nepagydoma liga. Daugeliui žmonių toks susidūrimas su mirtimi būna labai netikėtas: staiga ateina supratimas, kad mirtis – tai yra tai, kas galiausiai palies bet kurį iš mūsų. Visgi tas gyvenimo laikinumas ir jo trapumas netrukdo įvertinti pasaulio grožio ir visų teigiamų dalykų.

Mirus artimam žmogui, ateina laikas atsisveikinimui, gedului. Po netekties svarbu nebūti vienam, išsiraudoti. Tai leidžia suvokti, kad įvyko netektis ir su ja susitaikyti. Todėl itin svarbią reikšmę įgyja mirusiojo sarvojimas, skirtas pagerbti velionį ir pažymėti jo gyvenimo žemėje pabaigą. Šis nuo seniausių laikų gyvuojantis paprotys turi itin gražią prasmę: gyviesiems atsisveikinimas ir susimąstymas, o mirusiajam – maldos dovana, nepriklausomai nuo to, ar kūnas laidojamas tradiciniu būdu, ar kremuojant. Tai asmeninė, jautri ir tyli ceremonija, skirta išreikšti savo sielvartą, padėkoti už mirusiojo buvimą tarp mūsų ir palydėti jį į amžinojo poilsio vietą. Šarvojimas netektų prasmės, jei prie kūno niekas neateitų.

Nors su laiku po artimojo mirties ateinantis palengvėjimas dažnai laikomas tarsi nelegaliu jausmu, tačiau tai visiškai natūralu. Palengvėjimą sukelia suvokimas, kad pasibaigė artimojo kančia ir jam kitame pasaulyje bus geriau. Vietoj ilgo sielvartavimo reikėtų džiaugtis ir dėkoti už turėtą laiką su artimuoju ir daugiau nebeatidėlioti tikro ir prasmingo gyvenimą vėlesniam laikui, juk to laiko gali ir nebūti.