Senuose daugiabučiuose gendanti santechnika yra daugiau negu kasdienybė. Iš tiesų, taip dažnai žmonės kenčia nuo santechnikos problemų, kad avarinės tarnybos per mėnesį vien Vilniuje kone 1000 kartų važiuoja taisyti sprogstančių vamzdžių.

Seno vamzdyno problema

Santechnikai įspėja, kad jeigu vamzdynui jau yra daugiau kaip 20 metų, vadinasi, jis yra ant kritinės ribos ir bet kada gali prakiurti jeigu ne vienoje, tai kitoje vietoje, ir tai būtų visiškai normalus dalykas. Tad reikia to tikėtis nuolat, o geriausia yra ne tikėtis, o susitvarkyti santechniką. Tačiau, kaip pastebima, dažnai seni butai sovietiniuose daugiabučiuose yra išnuomojami, patys savininkai ten negyvena, už ką daryti remontą pinigų neturi, o problemos, su kuriomis susiduria nuomininkai, jiems nėra tokios svarbios. Be to, daugiabučiams reikia kapitalinės renovacijos, tarp kurios būtų ir vamzdyno sutvarkymas. Taigi, nėra ko stebėtis, kad seni vamzdynai ir toliau rudija bei vienas po kito vis sprogsta vamzdžiai.

Atsargumo priemonės

Dėl to žmonėms, kurie nuomojasi butą sename daugiabutyje ir nieko negali padaryti, reikėtų turėti pakankamai sąmoningumo ir visada imtis atsargumo priemonių. Jeigu planuojama kur nors išvykti iš namų kad ir dienai, ir nieko namie neliks, užsukite vandens skaitiklius. Taip sumažinsite galimybę, kad sprogs jūsų vamzdžiai ir užlies kaimynai. Tačiau jūs, aišku, liekate neapsaugotas nuo to, kad ir jus kas nors užlies. Jeigu išvykstate ilgesniam laikui, atjunkite bute elektrą. Taip, jeigu užlies kaimynai, bent jau nesudegs butas. Be to, visada palikite kam nors iš pažįstamų, geriausių draugų, šeimos narių, buto raktus. Jeigu būtų kokia problema, jie galėtų atrakinti, ir nereikėtų kviesti ugniagesių, kad šie įsilaužtų per balkoną.

Pikti kaimynai

Aišku, gyvenimas daugiabutyje turi daugiau problemų, tai ne tik santechnika. Galima sakyti, kad santechnika yra tik kaip metafora tų bėdų. Surūdiję vamzdžiai yra viena bėda, o štai pikti kaimynai – jau nauja problema, kuri tikrai yra. Jeigu sakome, kad pokyčių reikia vamzdžiams, tačiau niekas jų nedaro, reikia atkreipti dėmesį į žmones, kurie tų pokyčių nesiima. Galbūt tai ir yra tikroji problema. Pagyvenę kaimynai, arba neturintys pinigų, arba nenorintys jų leisti tokiems dalykams, neretai tampa sunkiausiai įveikiamu stabdžiu, kai kiti kaimynai nori inicijuoti namo renovacijos projektus. Tačiau sumanus namo pirmininkas dažniausiai labai stengiasi įgyvendinti savo projektą ir tiesiog pasirūpinti tuo, kad galėtų visus įtikinti imtis renovacijos.