Kai vienintelį kartą gyvenime man gal tikrai būtų buvę reikalinga data recovery service, paaiškėjo, kad viskas gali grįžti ir be specialių meistrų ir pastangų. Tad kas gi man nutiko? Štai tikra ir labai keista istorija.

Nepastebėjau dingimo

Turbūt apie duomenų dingimą iškart pastebime, kai reikalinga hard drive recovery London. Juk kasdiena naudojame kompiuterį, kasdien matome kaip jis veikia, kas su juo gerai ar blogai. Tačiau, jeigu kažkas nutinka jūsų mažiau naudojamai duomenų laikmenai, tarkime, jūsų USB atmintukui, galite ir nepastebėti. Taip nutiko ir man. Aš nuėjau į spausdinimo centrą Londone, nes man reikėjo atsispausdinti kelis plakatus. Tada dar pagalvojau – reikia nepalikti čia savo USB, nes čia labai daug vienoje vietoje dėmesį blaškančių veiksnių. Be to, aptarnavęs berniukas tik įdeda tavo duomenis į printerį ir siunčia eiti į kasą susimokėti, kur tau išduos ir plakatą. Tada pamiršti, kad turėjai USB. Aš turėjau juos du. Vieną panaudojau, atsiėmiau plakatus. Vakare atėjau dar vieno atsispausdinti, nes pasirodo, buvo per mažai. Ir tik išėjusi supratau, kad palikau savo USB, bet jau nebuvo laiko grįžti. Kitą dieną nuėjau atsiimti. Nustebau, nes pardavėja išvertė didžiausią kibirą tokių laikmenų ir klausė, kuri mano. Gal čia ne mano kaltė, kad aš neatgavau savo daikto iškart? Gal čia įmonės? Jeigu tiek žmonių čia vis palieka kažką. O kad to pirmojo neturiu – net nepastebėjau.

Keistas laiškas

Kitą dieną gavau laišką į elektroninį paštą, kad žmogus gali man atsiųsti mano duomenis. Sureagavau į tai kaip į spamą, kai kas nors rašo, kad yra tavo dėdė iš Amerikos, ir prašo susisiekti bei atsiimti savo palikimą. Tačiau kažkodėl man buvo tokia keista nuotaika ir aš nusprendžiau atrašyti tam žmogui. Taigi, aš paėmiau ir tiesiog parašiau kažkokią nesąmonę. Vėliau pastebėjau, kad iš tiesų neturiu savo USB lazdelės. Ir tik tada supratau, kad tas laiškas visgi buvotikras… Taigi, parašiau dar kartą, atsiprašiau. O tada man iš tiesų atsiuntė visus mano duomenis. Iki dabar nežinau, kas tai buvo, ir kur iš tiesų aš galėjau pamesti savo mielą gerą USB lazdelę. Ją pačią tas žmogus pasiliko, sakykime, kaip premiją. Neprašiau grąžinti, bet ir nesisiūlė. Kita vertus, duomenys joje buvo vertingesni negu pati laikmena, kaip paprastai ir būna.