Mano senelis – ūkininkas, todėl žinau, kaip sėjama veja ir laukai, esu mačiusi iš labai arti, kaip atrodo traktoriai, žinau, kokio skonio būna lauže keptos bulvės. Jeigu senelis būtų gyvas, jam labai patiktų Dotnuvos projektai, nes ten jis tikrai rastų viską, ko reikia šiuolaikiniam ūkio žmogui. Jis įsigytų ir techniką, ir sėklas. Tikrai žinau, kad traktoriai būtų jo pati mėgstamiausia prekybos sritis, kurios Dotnuvos projektai turi visai nemažai. Esu ir pati sėdėjusi senelio traktoriuje, deja, jis taip ir nenusipirko tokio, apie kurį labiausiai svajojo.

Senelio svajonė – traktorius

Kiekvienais metais senelis kalbėdavo, kad šiais metais tai jau tikrai pirks tą traktorių, kurio labiausiai nori. Ir kiekvienais metais nutikdavo kažkas neaiškaus, nes jis taip jo ir nenusipirkdavo. Vis įsigydavo kažką kito, arba kitokį traktorių. Aš klausdavau, kodėl jis nenusiperka to, kurio labiausiai nori, o jis sakydavo, kad rado pigesnį. Kad tą geriausią pirks tada, kai jau viską turės, ko reikia. Tuo tarpu, jo kaimynas ir didžiausias varžovas, visada pirkdavai tą, kurio nori. Kažkaip jis sugebėdavo ir kviečius geresnius užauginti, ir vištas riebesnis papjauti, ir net jų namo raudonas stogas gražiau blizgėjo už mano senelio naują čerpių stogą. Nors visi žinojo, kad jis suka kažkokias aferas arba būna kažkam prisiskolinęs. Senelis sakydavo, kad nors ir neturi tokio gražaus traktoriaus, bet bent jau nesėdi niekam ant sprando, viską pasidaro ir gauna pats, yra už save ir savo kišenę atsakingas.

Vasaros kaime

Prisimenu nuostabias vasaras kaime, kurių metu patirdavau tiek daug susijungimo su gamta. Tik kaime gali pajausti, koks puikus yra rytas, ir kaip skirtingai kas rytą bei kas vakarą kyla, leidžiasi saulė. Mieste tų dalykų nepastebi. Net jeigu gyveni aukštame daugiabutyje ir kiti namai tau neužstoja horizonto, vis tiek žiūri į tai, kas vyksta ant žemės čia pat. O vyksta juk tiek daug visko. Ir tik kaime, kur per langą pažvelgus driekiasi didžiausi miškų ir laukų peizažai, matai, kaip viskas gražu, kaip viskas gerai. Taigi, tos vasaros kaime būdavo pati gražiausia dalis per atostogas. Jas ne visas leisdavau ten, nes dar reikėdavo ir važiuoti į kažkokias keistas vaikų stovyklas arba paprasčiausiai būti namuose bei kažką mokytis. Kadangi dažniausiai nuo pavasario pradžios iki vasaros vidurio sirgdavau šienlige, tai irgi atimdavo daug laiko.